AGA photo`s from UAB AGA Vilnius

Lietuviu

AGA kolektyvas vakarą leido virtuvėje, o šiandien džiaugiamės puikiais ir skaniais rezultatais 🙂 Prisidedam prie TV3 akcijos

“Pyragų diena”

AGA 25-eri metai ipareigojancios lyderystes

Dujų kompanijos AGA, šįmet Lietuvoje švenčiančios ketvirčio amžiaus jubiliejų, istorija liudija seną verslo tiesą: sėkmė ateina pas tuos, kurie nesivaiko trumpalaikės naudos, žengia koja kojon su inovacijomis, ryžtasi pokyčiams ir turi drąsos prisiimti lyderiams tenkančią atsakomybę.

Viena žinomiausių visų laikų Švedijos bendrovių daugiau nei prieš šimtmetį gimė Nobelio premijos laureato Gustavo Daleno dėka – tai vienintelis prestižinės premijos laimėtojas, įkūręs pramonės įmonių grupę. Žymiausias jo išradimas – saulės vožtuvas, apsaugodavęs dujinius švyturius nuo savaiminio užsidegimo. Per 1912 m. įvykusį sprogimą išradėjas neteko regėjimo ir garbingiausio gyvenimo apdovanojimo savo akimis nebepamatė. Vis dėlto negalia nesutrukdė jam iki pat mirties 1937 m. vadovauti kompanijai, kurią lyg ant mielių augino unikalūs išradimai įvairiausiose srityse: bendrovė yra mobiliųjų telefonų pirmtakė, viena pirmųjų Europoje pristatė spalvotą televizorių, o AGA viryklių prekių ženklas gyvuoja iki šiol ir pripažįstamas vienu geriausių rinkoje. Praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pabaigoje AGA atsisakė daugumos nesusijusių verslo sričių ir ėmė vis daugiau dėmesio skirti dujų sektoriui. 2000 m. kompanija tapo pasaulyje pirmaujančios dujų ir inžinerinių sprendimų bendrovės „Linde Group“ dalimi. Šis pokytis dar labiau sustiprino inovacijų kultūrą bendrovėje ir kilstelėjo ją į naują lygmenį, suteikdamas galimybę būti epicentre svarbiausių dujų sektoriaus išradimų, gimstančių pasaulinio lygio tyrimų centruose. „AGA visais laikais pasižymėjo tuo, kad į rinką pirmoji atnešdavo dar nematytų naujovių. Tai kompanija, kurią į priekį vedė kasdienis siekis sukurti ir pritaikyti pažangiausius būdus išspręsti klientų problemas,“ – sako Paulius Skamarakas, UAB „AGA“ vadovas.

Apėjusi daugybę veiklos sričių, kurias jungė novatoriški kompanijoje gimę išradimai, AGA šiandien – dujų sektoriaus lyderė. Kur dabar nukreipta pagrindinė jos veikla?

Lietuvoje mes pradėjome veikti kaip pramoninių dujų kompanija, dabar didelę veiklos dalį sudaro ir su dujomis susijusios paslaugos: balionų nuoma, transportavimas ir mokymai. Užsitikrinome tvirtas pozicijas techninių ir medicininių dujų srityje – pastaroji labai įdomi, sparčiai besivystanti. Vis dėlto varančioji dujų sektoriaus jėga visada buvo pramonė, čia jų panaudojimas be galo platus: nuo klasikinių suvirinimo dujų, metalo pjaustymo iki maisto pramonės, pakavimo ar žuvivaisos. Nuolatiniai tyrimai, nauji išradimai plečia dujų pritaikomumo ribas, o būdami pirmaujančios pasaulinės kompanijos dalimi tą dinamiką labai jaučiame. Žinoma, tai ne mobiliųjų telefonų sritis ir inovacijų gimimo bei įskiepijimo ciklas gerokai ilgesnis, tačiau mes tikrai pirmieji užčiuopiame kintantį dujų sektoriaus pulsą. Dujų sfera plečiasi ir sudėtingėja, kita vertus, erdvės inovacijoms ir patobulinimams apstu ir klasikiniuose dalykuose: antai suvirinimo dujos – argono mišiniai – gali būti paprasti, o gali saugoti suvirintojo sveikatą, kai suvirinimo metu išsiskiriantis kenksmingas ozonas savaime išsiskaido. Dar vienas unikalus AGA išradimas – odoruotas deguonis – deguonis, turintis kvapą, tai ypač aktualu pramonėje, kur deguonies nuotėkis atneša finansinius nuostolius ar net gali būti fatališkas. Lietuvoje AGA pradėjo veiklą jau turėdama stiprų motininės kompanijos užnugarį, naujausias technologijas ir vakarietišką požiūrį į viską – pradedant darbuotoju, klientu, baigiant efektyviais veiklos metodais ir ilgalaike perspektyva, ir tai leido jai įgyti pirmaujančias pozicijas.

Lietuviškosios bendrovės istoriją skaičiuojate nuo 1992 m., tačiau tąsyk AGA ne atėjo, o sugrįžo į Lietuvą, taigi šaknys gilesnės?

Taip, išties, mūsų istorijos pradžia įdomi: 1992 m. į Lietuvą atvykęs kompanijos Švedijoje atstovas susitikęs su Vilniaus dujų pildymo stoties viršininku pareiškė: AGA nori sugrįžti į Lietuvą. Ką reiškia „sugrįžti“? Ogi tą ir reiškė: švedas parodė dokumentus, liudijančius, kad tarpukario metais AGA Kaune turėjo acetileno pildymo cechą, tačiau vėliau „nepalankios aplinkybės“ (puikiai žinome, kokios) sutrikdė veiklą ir neleido jos tęsti. Iki šiol turime išsaugoję tuos istorinius dokumentus su surašytomis kainomis litais, darbininkų atlyginimais… Žinoma, laikai pasikeitė, tad 1992-aisiais AGA atvertė naują veiklos Lietuvoje lapą. Tai buvo viena pirmųjų kompanijų, į mūsų šalį atnešusi vakarietiškos verslo kultūros gūsį. Šiandien mes daug dalykų priimame kaip savaime suprantamus, tačiau tada iš sovietinės dvasios besivaduojantiems žmonėms turėjo būti kultūrinis šokas dirbti kolegialioje, hierarchinių laiptų beveik neturinčioje organizacijoje, galvojančioje, kaip kuo geriau patenkinti kliento poreikius. Bendrovę Lietuvoje nuo pirmųjų žingsnių kūrė tuometinis vadovas Dalius Klyvis – beje, iki šiol dirbantis mūsų kompanijoje. Jis prisimena, kaip tuomet viskas buvo jaudinančiai nauja, žmonės degė entuziazmu, dirbo nuoširdžiai įsitraukę, atsidavę bendram tikslui – tvirtai pastatyti įmonę ant kojų. Praėjo dešimtmečiai ir AGA jau puikiai žinoma bendrovė, bet aš vis dar matau savo žmonėse pasišventimą bei norą daryti geriausiai, kaip jie sugeba. Taigi yra vidinės kultūros tęstinumas ir tai be galo didelė mūsų stiprybė.

Pabrėžiate, kad ne tik inovacijos, bet ir tvirta vertybinė sistema padėjo įsitvirtinti pirmaujančiose pozicijose

Be abejo, tai labai svarbu – žinant, kas esi ir kuo tiki, lengviau eiti savo keliu, neišsimušant iš vėžių ties kiekvienu staigesniu posūkiu. Konkurenciją visada jautėme, tačiau orientacija į tvarumą, būdinga visai Vakarų verslo kultūrai, leido ir mūsų kompanijai priimti tinkamus sprendimus, kurie pasiteisindavo, jei ne iškart, tai ilgalaikėje perspektyvoje – visada. Pavadinčiau tai lyderio atsakomybe – lyderis turi turėti ryžto elgtis taip, kad parodytų kryptį visiems kitiems. Paprasčiausias pavyzdys – jau dešimt metų į rinką neišleidžiame nei vieno baliono su seno tipo nesaugiu ventiliu, nors net iki 2013 m. jie vis dar funkcionavo Lietuvoje. Tačiau toks buvo mūsų principinis sprendimas, visiškai nepriklausęs nuo rinkos diktuojamų sąlygų. Pagarba žmogui ir sauga nuo pat pradžių buvo kertinės kompanijos DNR dalys. Saugumas iki šiol yra svarbiausias prioritetas visos grupės mastu – net pats „Linde Group“ prezidentas savo kalbą visada pradeda nuo to, kaip bendrovei sekasi priartėti prie nulinio incidentų darbe skaičiaus. Džiaugiamės, kad Lietuvoje jau 5700 dienų gyvename be incidentų, kurie neleistų žmogui išeiti į darbą – tai daug pasakantis rodiklis. Jokių kompromisų saugos atžvilgiu niekada sau neleidome, ir ši nuostata turi įtakos mūsų sprendimams bei iniciatyvoms visos dujų rinkos mastu.

Kuo šiandien gyvena AGA?

Dar 2007 m. kompanija pradėjo veiklos centralizavimą regione, dabar, sakyčiau, yra baigiamasis to etapo metas. Šis strateginis sprendimas smarkiai suefektyvino visos bendrovės veiklą, vis daugiau dalykų (pavyzdžiui, gamybą) sutelkiant vienoje vietoje, o lokaliose rinkose paliekant tik tai, kas būtina vietiniams klientams: pardavimų, rinkodaros, klientų aptarnavimo funkcijas. Taigi AGA tapo integralia viso „Linde Group“ Šiaurės šalių regiono dalimi. Tačiau aš šį pokytį vertinu ne tik per efektyvumo prizmę – akivaizdu, kad neužsidarymas vienoje rinkoje suteikia labai daug vertės verslo gyvybingumui ir jame dirbantiems žmonėms. Globalizacija padeda išplėsti akiratį, pažinti naujus dalykus ir atnešti juos čia, jautiesi esąs pilnavertis pasaulinio verslo dalyvis ir gauni neįkainojamą patirtį net ir veikdamas sąlyginai mažoje rinkoje. Tai labai geras jausmas, dėl to dirbti AGA yra smagu. Ir pas mus biure yra žmonių, kurie fiziškai sėdi čia, bet dirba ne vien Lietuvos kompanijai, o visam regionui. Išoriškai atrodytų niekas nesikeičia – praktiškai nuo pat veiklos pradžios esame įsikūrę tame pačiame pastate, tačiau jo viduje verda permainos, kurios ypač ryškios šiame etape. Ir tikiu, kad jos veda teigiama linkme.

Kaip manote, kur šios permainos nuves AGA dar po dešimtmečio?

Vienareikšmiškai – ir toliau eisime dar glaudesnio bendradarbiavimo tarp atskirų bendros kompanijos padalinių link. Šios kooperacijos pridėtinę vertę labiausiai pajus didelės kompanijos, ieškančios tokio pat paslaugų, produktų lygio nepriklausomai nuo šalies, kurioje jos teikiamos – Šveicarija, Vokietija ar Lietuva. Kita ateities tendencija, būdinga dujų industrijai (kaip ir apskritai visoms mūsų gyvenimo sritims) – skaitmenizacija, išmanumas. Jau dabar egzistuoja dujų balionas, kuriame dujų likutį galima pamatyti spustelėjus vos vieną mygtuką – palyginus su tuo, kaip buvo įprasta likutį tikrinti iki šiol, tai – revoliucija. Ir tikrai neteks ilgai laukti, kol taps įprasta kasdienybe. Tai reiškia gerokai didesnį patogumą sektoriams, vartojantiems dujas, tai kartu reiškia ir naujas kompetencijas bei vadybinius įgūdžius mūsų darbuotojams. Manau, lūžis technologijose įvyks per ateinančius dvejus metus, nes daugelyje sričių – šaldyme, pakuotėse, žuvivaisoje ir kitose – Lietuvos dar kol kas nėra pasiekusios technologijos, kurios jau po truputį įsitvirtina didžiosiose šalyse. Bet jos jau beldžiasi į mūsų duris.

Ačiū už pokalbį. ( http://www.vz.lt )